"Nekenčiu gyventi"

Subject: "Nekenčiu gyventi" 6/3/2010, 03:07

Nekenčiu gyventi".
I dalis.
Kodėl gyvenimas turi būt toks nuobodus, neįdomus? Kodėl būtent aš turėjau gimti toje nelaimingoje šeimoje? Kodėl
aš? Kodėl aš turiu gyvent tam nuobodžiausiame viso pasaulio kaime?!
Nekenčiu savo
šeimos, savo gyvenimo ir viso kito kas egzistuoja šioje žemėje. Bet
labiausiai nekenčiu savo tėčio. Jis toks... toks DURNAS. Jis
alkoholikas. O gal dar ne, bet geria daug. Kiekvieną savaitgalį gerdavo
kaip turėdavo darbą, o dabar jis darbo neturi ir geria maždaug kas dvi
savaites. Pinigus ima iš tėvų ir sako, kad jis mus išlaiko, bet NE, mus
išlaiko jo tėvai, mano ir mano sesės seneliai.
Mano mama, labai
gera, daug ką leidžia ir t.t. Bet aš nesuprantu kodėl ji nepalieka mano
tėčio? Kažkada pati sakė, kad jo nemyli. Kaip jie susipyksta, mama
miega mano ir mano sesės kambarį, ant žemės prisitiesus čiužinių, bet
kaip jie vėl susitaiko ji eina ir miega su juo. Aš ant jos pykstu
nešneku su ja, bet ji tik sako, kad jai nepatogu miegot ant žemės...
Tėtis niekad neatsiprašo mamos...Ji tiesiog jam atleidžia ir nesuprantu KODĖL? Turbūt, kad jis jai svarbus, bet reikėtų paklausti klausimo ar mama JAM svarbi? Negaliu suprasti kodėl jie paskui vėl žiūri kartu televizorių ir juokiasi. Turėčiau dėl to džiaugtis, bet...Kas iš to džiaugsmo??
Aš iš vis neįsivaizduoju ką aš dar veikiu toje šeimoje? Kodėl aš paprasčiausiai nesusirenku daiktų ir nepasprunku? Kas iš to, kad aš paspruksiu... Įskaudinsiu tėvus, sesę ir draugus. Draugus... Ką aš nusišneku. Draugų aš beveik irgi neturiu... Mano brangioji sesutė visada sako, kad mano geriausia draugė močiutė. Mano mamos mama, ji tikrai gera, supranta kaip nori pabūt viena, pasėdėt ramiai. Ji žino, kad aš nekenčiu triukšmo, mėgstu tiesiog ramiai pasėdėt paskaityt knygą žvakių šviesoje.
Mano sesė. Ji nenormali, ji gyvenime nieko nesupranta, ji neatsakinga, jai į viską nusispjaut. Jai svarbiausia vakarėliai, draugai, vakarėliai ir draugai. Aš daug sėdžiu prie kompiuterio, dėl to ji taip pat tyčiojasi. Kaip praeinu mokykloje pro ją arba jos klasiokes jos visada man ką nors pasakys, pasityčios. Jos visos galvoja, kad jos mokyklos gražuolės, tipo Elitaz. Šlykštynės.

Subject: Re: "Nekenčiu gyventi" 6/3/2010, 03:13

Man čia kažkaip pernelyg daug neatsakytų klausimų ir neapykantos visam pasauliui..
nežinau kodėl taip rašai, gal tiesiog turi poreikį kur nors išlieti savo pyktį ir darai tai rašydama, bet man skaitant anaiptol gerai nenuteikia.
Rašymo stilius gal kiek ir geresnis, bet vis dėlto dar kliūna gramatinės klaidos.
Vieną pataisysiu, nes negaliu skaityt :D
Ne "KAIP mama susipyksta su tėčiu" o "KAI" ;DD

Subject: Re: "Nekenčiu gyventi" 6/3/2010, 03:22

Pirma šį kūrinį perskaičiau ir žinai ką sakau..ką manau...;p*~
So...man patiko, Poū. ;*

Subject: Re: "Nekenčiu gyventi" 6/3/2010, 03:30

Oph- ačiū. :>*
Lin- žinau... :]**

Subject: Re: "Nekenčiu gyventi" 6/3/2010, 03:40

Visai įdomu. Ir ne tik ten klaida kur kaip mama susipyksta su tėčiu(turėtų būt kai.)
ir man rodos kur suprant akip nori(kai irgi turėtų būt berods)

Subject: Re: "Nekenčiu gyventi" 6/3/2010, 03:45

ko jūs kimbat prie kaip ir kai? :DD

Subject: Re: "Nekenčiu gyventi" 6/3/2010, 03:56

todėl kad tai yra pati žiauriausia galima klaida...
ir skaitymui malonumo ji visai neprideda

Subject: Re: "Nekenčiu gyventi" 6/3/2010, 03:58

Suprantu tai, kad rašyti žodį ,,kai'' reikia tada kai nori nusakyti veiksmą ar dar ką pnš, o ,,kaip'' kai nori palyginti ar dar ką nors, bet nereikia taip kabintis dėl kažkokios P raidės. ;DD

Subject: Re: "Nekenčiu gyventi" 6/3/2010, 03:59

reikia, nes ji išvis prasmę pakeičia.
Ir niekas "nesikabina" tiesiog pasakiau pastabą.
Klaidas, kurias galėtų Pou ištaisyti.

Subject: Re: "Nekenčiu gyventi" 6/3/2010, 05:14

II dalis.
Sandra.
Sėdėjau ir žvakių šviesoje skaičiau knyga kai staiga išgirdau, kad kažkas rakina duris. Nekreipiau dėmesio ir skaičiau toliau, galvojau: "Atsirakins". bet geras penkias minutes girdėjau tik spynos barškėsima. Atsistojus pažiūrėjau pro durų akutę. Tėtis. Aiškiai girtas, atrakinau duris, pravėriau jas ir nupėdinau į kambarį. Girdėjau kaip jis nusirengė striuke, nusiėmė batus. Prasivėrė kambario durys.
-San...- pradėjo jis.,
-Eik, aš skaitau,- piktai tariau,
-Nepyk, Sandute, prašau,- tarė stovėdamas tarpdurį.- Vėl prisigėriau...
-Taip, VĖL,- piktai tariau pabrėždama žodį VĖL.
-Kur mama?- paklausė.
-Dar klausi?- piktai atrėmiau.
-Kaip tu su manim šneki?- pakeles tona tarė tėtis.
-Darbee,- tariau nes visai nenorėjau su juo ginčytis.
-O Eglė?- dar paklausė.
-Pas draugę nakvoja. Labanakt.- tariau ir padėjus knyga ant staliuko užsitraukiau kaldrą.
"Šlykštynė, vėl prisigėrė" atsigulus galvojau. Kodėl? Būtent tada kaip Eglė nakvoja pas drauge o mama dirba naktį? Man baisu, jeigu jis pargrius, sudaužys ką nors... Kartą kaip mama dirbo naktį, o Eglė buvo ekskursijoje jis pargriuvo ir sudaužė televizorių. Tada norėjau verkti, ir juoktis. Nežinojau kas darėsi, labai pykau ant mamos kam ji paliko mane viena naktį su juo...
Atsisėdau lovoje ir apsidairiau. Akys užkliuvo už telefono. Griebiau jį ir parašiau mamai žinutę: "Tavo brangiausiasis girtas parsivilko". Hą, kentėk pagalvojau. Dabar visą naktį neruovusis... Hm... Gal reikėjo nerašyt. Ech, gal greičiau išsiskirs. Mano mintis nutraukė garsus riktelėjimas. Telefonas iškrito ant žemės, užsimetus chalatą nuėjau į kitą kambarį. Tėtis parsinešęs alaus butelį sėdėjo prie stalo.
-Atnešk stiklinę,- paprašė.
-Kas aš tau? Tarnaitė?- piktai paklausiau.
-Kas tu MAN?- riktelėjo.
-Ai tikrai, tavo dukra,- kandžiai tariau.- Buvau pamiršus. Nurėjau į virtuvę ir paėmiau tą nelemtą stiklinę. Padėjau ją jam ant stalo. Jis dar norėjo kažką sakyti, bet aš nekreipiau dėmesio nuėjau į kambarį. Mama nieko neatrašė, turbūt nematė žinutės. Užpūčiau žvakes, kambarys aptemo. Aš šiaip ne taip nusigavau iki lovos ir kritau į ją.

Subject: Re: "Nekenčiu gyventi" 6/3/2010, 05:20

Labai įdomū. ;**

Subject: Re: "Nekenčiu gyventi" 6/3/2010, 05:44

kažkaip nieko įspūdingo...
nekabina kol kas.
Ir tos klaidos....klaidos..:/

» "Mija"
» "Ji"
» ,,Gyvenimo tamsa"